Klevinis klevas, dar žinomas kaip Acer campestre, yra vietinė rūšis, ypač prisitaikiusi prie Danijos klimato. Jį lengva auginti, jis toleruoja tiek genėjimą, tiek įvairias augimo sąlygas. Be genėjimo augalas išauga į mažą medį su tankiu ir šakotu augimu, tačiau jį galima formuoti ir į kompaktišką gyvatvorę.

Lapai yra maži, trijų–penkių skilčių, su apvalintais kraštais. Jie būna bronzinės spalvos pavasarį, vėliau tampa tamsiai žali iki melsvai žalių ir įgauna auksinį geltoną atspalvį rudenį. Žievė yra pilkšvai žalia su būdingais kamštiniais ruoželiais, suteikiančiais dekoratyvų vaizdą, ypač ant senesnių šakų.

Gegužės mėnesį klevinis klevas žydi mažais, šviesiai žaliais žiedais, kurie pritraukia bites ir kitus apdulkintojus. Po žydėjimo susiformuoja maži sparnuoti vaisiai, kuriuos žiemą lesa paukščiai.

Augalas gerai auga beveik visuose dirvožemio tipuose, net ir ten, kur dirva kartais būna drėgna. Jis pakelia tiek saulę, tiek pavėsį ir gali būti naudojamas kaip karpyta gyvatvorė, nekarpyta vėjo užtvara arba kaip atskirai augantis mažas medis. Sodinant rekomenduojama naudoti dirvožemio gerinimo priemones ir reguliariai laistyti, kad augalas gerai prigytų.

Buxus Sempervirens Var. Arborescens yra paprastojo buksmedžio atmaina, žinoma dėl savo tankios ir stačios formos. Jis dažnai naudojamas kaip gyvatvorės augalas arba formuotoms sodinimams, kai norima klasikinės ir tvarkingos išvaizdos.

Augalas turi žalius, lancetiškus lapus, kurie išlaiko spalvą visus metus. Geriausiai auga saulėje arba pusiau pavėsyje ir mėgsta gerai drenuotą dirvą su vidutiniu maistinių medžiagų kiekiu. Augimo tempas vidutinis, todėl jį lengva formuoti ir jis tinka tiek žemoms, tiek vidutinio aukščio gyvatvorėms.

Su aukščiu apie 100–300 cm ir pločiu 90–120 cm Buxus Sempervirens Var. Arborescens gali būti pritaikytas įvairių tipų sodams ir parkams. Jis visiškai atsparus šalčiui ir gerai toleruoja genėjimą, todėl idealiai tinka struktūruotiems sodinimams ir klasikiniams sodų projektams.

Kukmedis gyvatvorė (Taxus baccata) yra visžalis spygliuočių augalas, formuojantis tankius, gerai išsišakojusius krūmus su sodriai žalia spalva. Jis ypač tinka karpytoms gyvatvorėms ir formuotoms figūroms, nes gerai toleruoja net stiprų genėjimą ir greitai išleidžia naujas šakas iš senų kamienų.

Augalas gerai auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje ir tinka daugumai dirvožemių, net ir ten, kur dirva yra sunki ar mažiau derlinga. Jis yra atsparus, vėjui atsparus ir toleruoja tam tikrą sausros lygį, todėl puikiai tinka Lietuvos sąlygoms.

Moteriški augalai gali rudenį išauginti mažas raudonas uogas, kurios yra dekoratyvios, bet nuodingos. Tačiau vaisiaus minkštimas aplink sėklą nėra nuodingas. Kukmedis yra vietinis augalas Danijoje ir likusioje Skandinavijoje, žinomas dėl savo ilgaamžiškumo ir gebėjimo išlaikyti tankią, žalią išvaizdą visus metus.

Sodinant kaip gyvatvorę, rekomenduojama sodinti apie keturis augalus vienam einamajam metrui, kad būtų pasiekta tanki ir vienoda siena. Reguliarus laistymas ir tręšimas įsitvirtinimo fazėje skatina sveiką augimą ir stabilias šaknis.

Portugalinis lauro vyšnia, botaniškai žinomas kaip Prunus lusitanica 'Angustifolia', yra vidutinio dydžio iki didelis visžalis krūmas su tankiu ir harmoningai augančiu vainiku. Dažnai naudojamas kaip gyvatvorės augalas, kurį galima karpyti į lygią ir tankią formą arba palikti laisvai augantį.

Augalas turi ovalius, tamsiai žalius lapus su blizgančiu paviršiumi, kurie kontrastuoja su rausvais lapkočiais. Šis spalvų derinys suteikia sodui elegantišką ir gyvą išvaizdą. Vasaros pradžioje senesni augalai išaugina trumpas, stačias šluoteles su mažomis baltomis gėlėmis, po kurių seka juodi, nevalgomi vaisiai, pritraukiantys paukščius.

Augimas yra vidutinio stiprumo, o augalas retai viršija 2,5 metro aukštį. Geriausiai auga apsaugotoje vietoje, derlingoje ir gerai drenuotoje sodo dirvoje. Sunkioje molingoje dirvoje naudinga pridėti žvyro ar smėlio, kad pagerėtų drenažas. Reguliarus laistymas įsitvirtinimo laikotarpiu yra svarbus, kad augalas gerai prigytų.

Portugalinis lauro vyšnia tinka tiek saulėtoms, tiek pavėsingoms vietoms ir gali būti naudojamas kaip karpyta arba nekarpyta gyvatvorė. Tankus augimas daro jį ypač tinkamu apsaugai nuo žvilgsnių, o žali lapai išlieka visus metus.

Didžiavaisė aronija (Aronia melanocarpa) yra vidutinio dydžio, lapuotis krūmas su tankia ir stačia augimo forma. Paprastai užauga 1–2 metrų aukščio ir 60–90 cm pločio, su vienoda, gerai išsišakojusia struktūra, todėl tinka tiek karpytoms, tiek nekarpytoms gyvatvorėms.

Krūmas pavasarį išleidžia bronzinius lapus, kurie vėliau tampa tamsiai žali. Pavasarį ir vasaros pradžioje jis pasidengia daugybe mažų, baltų ar kreminių žiedų, surinktų į apvalias kekes. Žiedai pritraukia apdulkinančius vabzdžius ir turi lengvą kvapą, primenantį gudobelę ir šermukšnį.

Po žydėjimo susiformuoja juodos, blizgančios uogos, panašaus dydžio kaip juodieji serbentai. Jos rūgščios, bet valgomos, dažnai naudojamos sultims, uogienėms ar kaip natūralus dažiklis maisto gamyboje. Uogos gausios vitaminų ir antioksidantų, taip pat mėgstamos paukščių.

Rudenį krūmas įgauna ryškias raudonas, varines ir oranžines spalvas, suteikdamas dekoratyvų efektą sode ilgesniam laikui. Jis gerai auga įprastoje, gerai drenuotoje sodo dirvoje ir puikiai jaučiasi tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, nereikalaudamas ypatingos priežiūros.

Didžiavaisė aronija yra savidulkė ir labai atspari šalčiui. Gali būti sodinama kaip pavienis krūmas, grupėmis, mišriose tvorose ar kaip gyvatvorės augalas, kur paprastai sodinama 2–3 augalai vienam metrui.

Paprastoji ieva (Prunus padus) yra vietinis medis arba didelis krūmas, formuojantis tankią, ovalią lają. Paprastai užauga 4–8 metrų aukščio, bet geromis sąlygomis gali pasiekti iki 10 metrų. Augimas stiprus, su gilia šaknų sistema ir daugybe šoninių šaknų, todėl augalas labai atsparus vėjui.

Žiedai pasirodo gegužę ir auga ilgose, kabančiose kekėse. Jie balti, penkianariai ir turi saldų kvapą, kuris anksti sezono metu pritraukia bites ir kitus apdulkintojus. Lapai elipsės formos, šiek tiek dantytais kraštais, tamsiai žali viršuje ir šviesesni apačioje. Ieva anksti išsprogsta, todėl dar vadinama gegužės medžiu.

Vaisiai yra maži, tamsūs uogos, turinčios amigdalino (vandenilio cianido), todėl neturėtų būti valgomi žmonių. Tačiau paukščiai juos mielai lesa ir padeda plisti. Rūšis gerai auga drėgnoje dirvoje ir toleruoja periodinius užliejimus, todėl tinka sodinti žemumose, palei vandens telkinius ir gyvatvorėse.

Augalas dažnai naudojamas miško ir kraštovaizdžio projektuose, kur prisideda prie tankaus apželdinimo, užuovėjos ir didesnės biologinės įvairovės. Gali būti sodinamas kaip pavienis medis, grupėmis arba kaip mišrios gyvatvorės dalis.

Raudonasis raugerškis gyvatvorei, dar žinomas kaip Berberis thunbergii 'Atropurpurea', yra lapuotis krūmas su būdingais purpuriniais, kiaušinio formos lapais. Rudenį lapai keičia spalvą į bronzinius atspalvius, suteikdami gyvatvorei ryškų spalvų žaismą per sezoną.

Augalas auga vidutiniu greičiu ir paprastai pasiekia 100–200 cm aukštį bei apie 100 cm plotį. Jis turi stačią augimo formą ir yra padengtas spygliais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms, kurios turi veikti kaip natūrali riba arba apsauga nuo pašalinių.

Gegužės–birželio mėnesiais raugerškis žydi mažais geltonais žiedais, po kurių gali pasirodyti raudonos uogos. Geriausiai auga saulėje arba pusiau pavėsyje ir įprastoje sodo dirvoje, visiškai atsparus Danijos klimato sąlygoms.

Raudonasis raugerškis gali būti naudojamas tiek kaip karpoma, tiek kaip nekarpoma gyvatvorė, taip pat kaip pavienis krūmas sodinimuose, kur norima spalvingo ir tvirto augalo, reikalaujančio mažai priežiūros.

Buketspirea (Spiraea x vanhouttei) yra lapus metantis krūmas, augantis iki vidutinio ar didelio dydžio, su stačiu ir šiek tiek išsiskleidusiu augimu. Ji formuoja daug smulkių šakų, suteikiančių tankų ir harmoningą vaizdą, tinkamą tiek kaip pavienis krūmas, tiek kaip gyvatvorė.

Gegužės mėnesį augalas pasidengia daugybe smulkių baltų žiedų, susitelkusių į apvalias kekes palei jaunus ūglius. Žiedai turi lengvą kvapą ir suteikia sodui ryškų, šviesų įspūdį. Po žydėjimo susiformuoja smulkios, sausos sėklų dėžutės.

Lapai yra maži, žali ir šiek tiek dantyti, o rudenį įgauna auksinių ir oranžinių atspalvių. Buketspirea gerai auga saulėje ar pusiau pavėsyje ir atspari stipriam vėjui. Ji visiškai atspari šalčiui ir auga daugumoje dirvožemių, jei tik dirva nėra užmirkusi.

Augalas dažnai naudojamas kaip karpoma arba nekarpoma gyvatvorė, bet taip pat tinka grupiniam sodinimui ar kaip pavienis dekoratyvinis augalas. Gyvatvorėms rekomenduojama sodinti tris augalus vienam einamajam metrui.

Ašinis šermukšnis (Amelanchier spicata) yra didelis, lapus metantis krūmas su natūraliai liekna ir stačia augimo forma. Jis suformuoja daug šakų ir laikui bėgant tampa tankus bei šakotas, todėl puikiai tinka nekarpytoms gyvatvorėms ir vėjo užtvaroms.

Gegužės ir birželio mėnesiais krūmas pražysta daugybe mažų baltų žiedų, susitelkusių į varpas, kurios pritraukia bites ir kitus apdulkintojus. Vėliau vasarą susiformuoja mažos purpurinės iki melsvai juodos uogos, kurias greitai suėda paukščiai.

Lapai yra melsvai žali su šviesesne apatine puse, o rudenį įgauna ryškias geltonas iki rausvai rudas spalvas. Žievė yra lygi ir pilkai ruda, net ant senesnių šakų, todėl augalas atrodo patraukliai visus metus.

Ašinis šermukšnis gerai auga daugumoje gerai drenuotų dirvožemių ir toleruoja tiek pilną saulę, tiek pusiau pavėsį ar pavėsį. Jis atsparus vėjui ir gali atlaikyti šiek tiek druskos poveikį, todėl tinka atviroms vietoms. Gali užaugti iki maždaug 4 metrų aukščio ir 1,5–3 metrų pločio.

Sodinant rekomenduojama naudoti derlingą, gerai drenuotą dirvą ir reguliariai laistyti įsitvirtinimo laikotarpiu. Kaip gyvatvorė paprastai sodinami 2–3 augalai vienam einamajam metrui.

Milžiniška tuja 'Martin' (Thuja plicata 'Martin') yra visžalis spygliuotis augalas su stipriu, plačiu kolonos formos augimu. Ji greitai suformuoja tankią ir vienodą gyvatvorę, kuri suteikia veiksmingą apsaugą nuo vėjo ir privatumo visus metus.

Lapai sudaryti iš plokščių, žvynuotų lapelių tamsiai žalios spalvos, kurie išlaiko savo spalvą per žiemą. Jauni augalai dažnai turi stiprius ūglius ir atviresnį augimą, bet greitai tampa tankūs reguliariai genint.

Veislė yra labai atspari ir gerai auga daugumoje dirvožemių, jei tik dirva nėra užmirkusi. Ji mėgsta saulę arba pusiau pavėsį ir gerai toleruoja tiek vėją, tiek šaltį.

Milžiniška tuja 'Martin' paprastai nežydi, kai laikoma kaip genėta gyvatvorė. Negenėti augalai gali suformuoti mažas, tulpės formos kankorėžius, kurie keičia spalvą iš žalių į šviesiai rudus.

Sodinant rekomenduojama užtikrinti gerą dirvožemio kokybę ir drenažą. Reguliarus laistymas ir tręšimas įsitvirtinimo fazėje skatina stiprią šaknų sistemą ir tankų augimą. Gyvatvorę galima genėti, kad išlaikytų tolygią formą ir tankumą.

Skroblas (Carpinus betulus) yra vietinis lapus metantis augalas, dažnai naudojamas kaip gyvatvorė dėl savo tankaus ir gerai išsišakojusio augimo. Jis išaugina daug smulkių šoninių šakų ir stiprų viršūninį ūglį, todėl susidaro kompaktiška struktūra, išlaikanti tankumą net žiemos mėnesiais.

Lapai yra maži, ovalūs ir šviežiai žali su smulkiai dantytais kraštais. Rudenį jie įgauna auksinius atspalvius, o dalis sausų lapų dažnai lieka ant šakų per žiemą, taip suteikdami tam tikrą uždangą visus metus.

Žievė yra lygi ir pilka, o jauni ūgliai turi rusvą atspalvį su trumpais, minkštais plaukeliais. Augalas žydi pavasarį mažais, kabančiais žirginais, tačiau karpomos gyvatvorės retai žydi ar duoda vaisių.

Skroblas yra labai atsparus ir pakelia tiek vėją, tiek pavėsį, tiek įvairias dirvožemio sąlygas. Jis gali augti tiek derlingoje, tiek sunkioje dirvoje, bet geriausiai auga gerai drenuotoje sodo dirvoje. Lengvoje smėlingoje dirvoje rekomenduojama pagerinti dirvą, kad būtų užtikrintas optimalus augimas.

Sodinant kaip gyvatvorę, rekomenduojama apie keturis augalus vienam einamajam metrui, kad būtų pasiekta tanki ir vienoda gyvatvorė. Jis taip pat gali būti naudojamas mišrioms tvoroms arba kaip pavienis medis soduose ir parkuose.